Niekad nebuvau, niekad nesakiau Neturėdamas svajonių, niekad nerašiau Nieko nejaučiau Mąstydamas be tikslo nieko nepešiau Vien dienas švaisčiau, vieną pamečiau Niekad neradau Jei svarbiau skaičiuoti pagal kiekį, tai pasidaviau Klaidą padariau net nesuvokiau Kai galva pilna buvo sutvarkiau Piniginė ne gyvenimas, diena ne pinigas Tad netaupyk, o leisk kiekvieną, džiaukis kasdieną Po plytą į sieną, skirtą nuo hienų Nuo laiką viliojančių pragmatiškumo sielų Mes visi po vienu stogu Jei lyja, laša, taisome skyles su protu Jei byra, barška, baidome baimes, kad atstotų Kad sužinotų - stiprūs mes Plane to nebuvo. Monetos užgriuvo Pradžia iš godumo. Planeta sugriuvo Griuvo, griuvo, kol nebeliko šventumo Religija nauja malonumo Įgyja greičio kaip paklusnumo Kursto, žudo. Silpnus pakeleivius parklupdo Jie meldžias dėl trupinio aukso Jiems tenka pamiršt, kad išalko Greitai nebeliks mum vietos 12 metų ir nepakeisim nieko Iš lėto? Staigiai? Nieks neklausinės to Ims ir pakeis gamta į savo būdą miesto Nes dėsto mums likimą pinigai Apribodamas save tu puikiai tą matai Aišku ne visiems, juk tik godiems tokie laikai Kai popierius vertesnis už gyvybę visalaik "Ar tikrai?", "Taip manai?" Kaip kyla tokie klausimai? Nežinai? Nematei? Kaip kyla pastoviai gaisrai, nuo vėliau amžinai Tu tą puikiai žinai Bet manai: "svarbiau gauti gerai" Nė skatiko nenusipelnei Tavo ego man reiškia mažai, net mažiau nei mąstei Kai sprendimus darei Ego - egoisto kredo Nuo vendigo nepabėgo, dingo pelenais iš vietos O gal iš gėdos? Nepakėlė, neištvėrė. Kaltas niekas Skina laurus, ima kalnus, tik ne kaulus jie nesaldūs Nuo godumo tampa kartūs Jeigu karas, jeigu maras, bėga, slepias po žeme Nemirtingiesiems kaip netapus? Tykiuosi klausydamas atpažinai godumą ir to pasekmes dabar žinai Ir negyvensi vien dėl skaičiaus, nešvaistysi veltui laiko Įsitikinai dabar tikrai, kad Piniginė ne gyvenimas, diena ne pinigas Tad netaupyk, o leisk kiekvieną, džiaukis kasdieną Po plytą į sieną, skirtą nuo hienų Nuo laiką viliojančių pragmatiškumo sielų Mes visi po vienu stogu Jei lyja, laša, taisome skyles su protu Jei byra, barška, baidome baimes, kad atstotų Kad sužinotų - stiprūs mes Niekad nebuvau, niekad nesakiau Neturėdamas svajonių, niekad nerašiau Nieko nejaučiau Mąstydamas be tikslo nieko nepešiau Vien dienas švaisčiau, vieną pamečiau Niekad neradau Jei svarbiau skaičiuoti pagal kiekį, tai pasidaviau Klaidą padariau net nesuvokiau Kai galva pilna buvo sutvarkiau