"Mes žinom", - sako tie kurie net nežino Pasakas kuria dėl kurimo Mano jie dievai šio likimo Pamiršo, dėl pinigų visai pamišo Vėl karas tiek aukų pakišo O maras tų tinklų nedingo Narkotikai, priklausomybė, fotikai Apatija, nežmoniškai užkniso fonų pokyčiai Alkoholikai tie smurto protarpiai, gamtos niokojimai Tie melo aviliai - visa tai blogio židiniai Židiniai skleidžia dūmus. Uždusai? Ar bandei? Gesinai? Savo sąmonę valdei? Tykiuos lengvai prarijai Raudona, mėlyną rinkais? Ar sunkiai tiesą priėmiai? Ar vis toliau tik sapnavai? Visi turi valios iki galios Besaikingumas valdo, kai jų marios Ir ne karas čia, o maras, bet Ne tas kur žudo, tas kur pešasi su protu net Startas yra, nebestabdysiu, ne niekada Nepasiklysiu, nes nėra už ką. Svajonę matysiu, jos kelias prieš pat Matos iškart pozityvi pusė, jos kredo T.A.I.K.A Dzeuso jėga, Sizifo našta. Pakilti virš kalno padės man drąsa Keista, bet tikra, užgrūdinta darbo, lyg kalvio ranka! Keista, bet tikra, manoji realybė nėra tokia lengva Maža, bet laisva, atspėk vienas žodis, trys spalvos gamta! Kas dirba netingsta, kas saugoti gimsta tam pieno puta! Visi nepataiko, visi neiškarto Kiekvienas pamato, kad bandymas stato arčiau vis link taško Sėkmės kartai prašo, Sėkmė kartais sako "Pasitarsiu su Karmą, jei bus jai per maža nebus jokio "prašom" Na ir gerai, nereik Sėkmės, tai pramanai Tai kam sakai "pasisekė", nors nežinai? Galvok kitaip, būk išskirtinis visalaik Tau atsivers pasaulis sapne matytas, gyvensi savaip